Kodėl verta kurti pilietinę visuomenę?

Per pastaruosius mėnesius Lietuvos gyventojai įrodė, kad nepamiršo, kaip būti pilietiškiems. Visuomenė ne tik pademonstravo socialinę atsakomybę, bet ir kiekvienas jos narys pagal išgales prisidėjo prie bendro tikslo. Aktyvūs piliečiai siuvo medicinines kaukes ligoninėms, aukojo kraujo, rūpinosi nedidelių vietos verslų išsaugojimu bei vyresnio amžiaus kaimynais, už durų palikdami pirkinius iš vaistinės ar parduotuvės. Dėl individualaus visų indėlio dar kartą galėjome įsitikinti, kad posakis, jog stiprybė slypi vienybėje, nėra laužtas iš piršto.

 

Visuomet priešakinėse linijose

 

Žymiausi pramogų pasaulio atstovai retai kada naudojasi savo populiarumu pilietinei pozicijai išreikšti. Tačiau hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ vokalisto, dainų ir muzikos autoriaus Gabrieliaus Liaudansko-Svaro gyvenime visuomeninė veikla reiškia ne mažiau nei muzika.

 

„Pilietine ir visuomenine veikla susidomėjau karjeros pradžioje, kai mane kaip muzikantą pradėjo kviesti į vaikų globos namus ir mokyklas. Vėliau prisijungiau prie įvairiausių projektų, kur kalbėjau apie – kaip dabar madinga sakyti – motyvaciją. Tada ėmiau lankytis įkalinimo įstaigose, bendruomenėse, miesteliuose ir man pačiam pasidarė įdomu. Į Šaulių sąjungą įstojau dėl to, kad mėgstu karybą, norėjau įgyti įgūdžių ir profesionalumo. Stimulu prisijungti tapo 2014 m. prasidėjusi Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tikiu, kad visi bent šiek tiek matomi žmonės turi išreikšti savo pilietinę poziciją. Aš savąją išreiškiau duodamas priesaiką Lietuvai. Norėjau įtvirtinti, kad nežadu iš čia niekur trauktis, jeigu reikės, būsiu čia iki savo dienų pabaigos. Nugalėsime arba mirsime. Kaip rodo partizanų istorija, mes visada nugalime – anksčiau ar vėliau“, – pasakoja ordinu už nuopelnus Lietuvai apdovanotas G. Liaudanskas-Svaras.

 

Kol dauguma kantriai kentėjo saviizoliaciją, G. Liaudanskas-Svaras su Šaulių sąjungos savanoriais saugojo mobiliuosius viruso patikros punktus, pradėjus leistis pirmiesiems lėktuvams, dirbo su karantinuotis turinčiais žmonėmis, patruliavo gatvėse, izoliavus Nemenčinės rajoną – budėjo švenčių metu blokuojamuose kelių postuose. Visuomenine veikla pagarsėjęs atlikėjas visiems abejojantiesiems primena, kad Šaulių sąjunga veikia tik iš savanoriškų paskatų, o jėgos jai suteikia savanorių motyvacija ir iniciatyva, už kurią atlyginimai nemokami.

 

„Pačioje pradžioje, kai dar neturėjome kaukių, atsirasdavo privačių asmenų, kurie atvažiuodavo, iškraudavo dėžes ir sakydavo: „Vyrai, čia jums atvežėme kaukių, būkite saugūs ir žiūrėkite savęs.“ Man buvo gražu žiūrėti. Taip buvo 2014 m., taip buvo 1990 m., taip buvo šiais metais ir taip pat bus ateityje. Neįveiks mūsų niekas – nei korona, nei ateity laukiančios negandos, kurių, duok Dieve, gal išvengsime“, – optimistiškai lietuvių pilietiškumą ekstremaliomis sąlygomis vertina G. Liaudanskas-Svaras.

 

Lietuvą kuriame mes patys

 

Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovės, projekto „Jaunimo įsitraukimas į gimto krašto vystymą“ iniciatorės ir „City Alumni“ judėjimo koordinatorės Marijos Šaraitės bei buvusios projekto vadovės Kotrynos Stankutės-Jaščemskienės nuopelnas – daugiau nei tūkstantis suvienytų ir įkvėptų savo gimtąjį kraštą mylinčių dalyvių: miesto alumnų, aktyvaus jaunimo, verslo, švietimo atstovų ir visuomenininkų.

 

„Lietuvos regionai sensta, tuštėja ir labai mažai žmonių grįžta į savo gimtuosius miestus ar miestelius. Šiuo projektu siekiame, kad savo kraštą mylintys žmonės prisidėtų prie problemų sprendimo, kurtų iniciatyvas, dalintųsi savo mintimis, kontaktais ir, kaip sakome, atneštų pažangių idėjų, šviesos ir teigiamos energijos“, – apie judėjimą „City Alumni“ pasakoja Utenos alumnė Marija Šaraitė.

 

Projektas tapo kūrybišku įrankiu gimtiesiems miestams pažinti: dalyviams organizuotos miestų pokyčių dirbtuvės, į kurias susiburdavo net dešimtmetį tame mieste negyvenantys žmonės, regintys jį iš šalies ir labai paviršutiniškai. Šio projekto iniciatoriams svarbu atrasti jungčių, kurios padėtų aktyviems žmonėms iš skirtingų sričių – tiek išvykusiems, tiek vietiniams – pradėti bendradarbiauti, išsigryninti bendras veiklos sritis bei iniciatyvas.

 

Marija Šaraitė teigia, kad per pastaruosius ketverius metus savivaldybių darbe ir požiūryje juntamas pokytis yra labai pozityvus. Projekto pradžioje pasitaikydavo savivaldybių, į kurias atvykusiems Kembridžo ar Harvardo universitetus baigusiems aukščiausio lygio profesionalams būdavo pasiūloma iš pradžių pagyventi Lietuvoje, o tik paskui teikti idėjas. Nors daugeliui aktyvių piliečių buvo užtrenktos durys, savivaldybių darbuotojai galiausiai suprato, kad įstaigose skausmingai trūksta naujų žmonių, idėjų ir šviežio požiūrio.

 

Su miestų alumnų projektu dirbusi dabartinė teisininko ir investuotojo Mariaus Jakulio Jason ne pelno siekiančio fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė įsitikinusi, kad savo šalies likimo negalima patikėti tik valdžios institucijoms: „Lietuvą kuriame mes patys. Jeigu žmonės įsitrauktų, veiktų kartu, patartų, reikalautų skaidrumo bei ataskaitų ir dalintųsi idėjomis – valstybę kurtume daug veiksmingiau. Kas nors keistis gali tik dirbant kartu, įsitraukiant į veiklą ir aktyviai bendraujant.“

 

Karaliaučiuje gyvenęs filosofas Imanuelis Kantas neabejojo, kad didžiausia pareiga kiekvieno žmogaus gyvenime yra būti žmogumi ir galvoti apie tai, kaip tavo elgesys atsiliepia visuomenei. Pilietinis aktyvumas yra vienas reikšmingiausių modernios visuomenės dedamųjų, leidžiantis ne tik apginti savo vertybes, bet ir užtikrinantis demokratijos gyvavimą.